Įdomiausios vietos Lietuvoje: Joniškio apylinkių ežerai

Kalbama, kad Lietuvos ežeruose ir upėse yra nuskendusių varpų. Net ir dabar esą jie skamba. Kai kurie teigia girdėję skambančius varpus dvyliktą valandą dienos, kiti – per sekmadienines mišias, treti – vidurnaktį. Varpai – skenduoliai skamba Velykų rytą, o žmonės girdi skambančių varpų sąšauką su bažnyčių bokštuose skambančiais varpais. Štai Alvito ežero, esančio Vilkaviškio rajone, varpai esą šitaip kalba: “Skendau, brolau”. Skapiškio bažnyčios, esančios Kupiškio rajone, varpams skambant, skenduoliai varpai atsiliepia: “Ką daryt, broli, ką daryti?”.

Kaip varpai atsidūrė ežeruose? Ar tik ne taip pat kaip užkeiktos pilys ir bažnyčios piliakalnių požemiuose?

Apie varpus Saločiaus, Kanio ir \sutrinio ežeruose Joniškio apylinkėse šnekama, kad jie buvo nunešti audros, kuri kilo Bažnyčiavietėje sumanius palaidoti kažkokį nedorą poną ar ne krikščionį. Tuomet ir pakilo vėjas, kuris visą bažnyčią, šventus paveikslus ir varpus nupūtė į vandenį – į rytuose tyvuliuojančius ežerus. Į ežerą tuomet buvo nuneštas net akmuo, kuris laikydavo šventintą vandenį. Vėliau jis surastas ežero pakrantėje ir, pabuvojęs Vievio Geologijos muziejuje, po kurio laiko vėl grąžintas į Bažnyčiavietę.

Tačiau kur kas dažniau pasakojama, kad varpai vandenyje atsirado juos žiemą vežant per netvirtai sušalusį ežero ledą. Įlūžus ledui varpai nugrimzdo į ežero dugną. Kitų teigimu, varpai priešinosi vežami, kai juos karo metais bandė išvežti švedai ar prūsai, norėdami perlydyti. Todėl esą varpai patys įriedėjo į vandenį.

Ne ką mažiau įdomūs pasakojimai apie tai, kaip varpai neva priešinasi perkeliami iš vienos bažnyčios į kitą. Tokiu atveju jie greičiau renkasi vandenį greta savo senosios šventovės ir skamba iš ežero dugno.

Padavimuose dažnai minimas Saločius telkšo į rytus nuo Bažnyčiavietės (ši – prie kelio į Šlaviną). Jis yra netaisyklingos formos, 15 hektarų, iki 40 metrų gylio. Patogiausia pasiekti jį pasinaudojus kemperių nuoma Kaune arba Vilniuje. Sutrinis yra į šiaurę nuo Bažnyčiavietės, apsuptas Šiekšto, Balandėlio ir Šlavino ežerų, apie 5 ha ploto.